Svetainės medis | | Registracija

Nauja registracija



Apie Panemunės šilą

Iš Kauno miškų istorijos

Autorius Algirdas Brukas.

KAUNO MIŠKŲ ISTORIJA II 

 Bene gražiausiame ir didžiausiame (333,9) to meto (1919 - 1940 m.) priemiesčio mike - Panemunės šile (cariniais laikais vadinosi Diferencijos mišku, atgavus nepriklausomybę 1928 m. pavadintas Jono Basanavičiaus šilu) - pradėjo vis intensyviau lankytis žmonės.

Jo pakaraščiais jau trečiame dešimtmtyje prasidėjo intensyvi vilų ir vasarviečių statyba. Miesto valdžia su Miškų departamentu čia sutarė palaipsniui suformuoti miško parką ir tą praktiškai įgyvendino per ketvirtąjį dešimtmetį. Pradžioje darbus organizavo Panemunės urėdija, kurios buveinė ir buvo šiame šile, miškininkai. Dar 1929-aisiais urėdo pavaduotojas Jonas Gražulis (1941 m. tapęs sovietinių represijų auka) pradėjo pirmuosius ūkinio miško pritaikymo geresniam žmonių poilsiui darbus: išvalė natūraliai susiformavusių keliukų it takų aplinką, įrengė vieną kitą atokvėpio vietą. Miško kirtimai pagal miškotvarkos projektą buvo apriboti. Buvo leidžiama pašalinti tik sausuolius, virtėlius ir perbrendusius medžius (perbrendusiais laikytos ne plonesnės kaip 50 cm diametro pušys ir 35 cm diametro eglės). Pagrindinis dėmesys turėjo būti skirtas rekreacinės infrastruktūros plėtrai. Jos projektą parengė žinomas tarpukario miškininkas Jonas Kuprionis (1944 m. pasitraukė į Vakarus, ėjo profesoriaus pareigas JAV universitetuose), 1934 - 1934 m. jis dirbo Panemunės urėdo pavaduotoju. Buvo suprojektuotos 4 alėjos (pavadintos paukščių vardais - Gegučių, Žuvėdrų, Lakštingalų, Gandrų) ir 4 takai (pavadinti miško žvėrių vardais - Lapių, Stirnų, Briedžių, Vilkų), suformuotas jų profilis, kai kur palygintas reljefas, žvyru pagerintas gruntas, pasodintos gyvatvorės, pastatyta suolų. Viena alėja (pavadinta Undinių vardu), apie 1,5 km ilgio, nutiesta masyvo pakraščiu prie pliažų. Čia buvo įrengtos ir poilsio aikštelės. 1934 - 1935 m. buvo planuojama šile įkurti zoologijos sodą, bet dėl lėšų stygiaus atsisakyta ir vėliau ši idėja mažesnės apimties realizuota šiaurės rytinėje Žaliakalnio Ąžuolyno dalyje. Bendras šilo alėjų ir takų ilgis buvo apie 7 km ir dar numatytos galimybės joms plėsti. Dalis parko (66,7 ha) buvo priskirta Raudonąjam Kryžiui ir kitoms gydymo įstaigoms (6,7 ha), 1,5 ha prie Gegučių alėjos išnuomuota kurhauzo statybai. Kurhauzas pradėjo veikti 1935 m. vasarą - kaip pasilinksminimų vieta, žiemą kaip nedidelė žiemos sporto bazė. Deja, sovietmečiu pastatas buvo nenaudojamas ir sunyko. Prie miško pagausėjo vilų statyba ir rytinė Aukštosios Panemunės miestelio pusė vis labiau panašėjo į priemiestinę vasarvietę. Nuo 1933 m. miesteliui ir buvo suteiktas kurorto statusas.

1930 - 1937 m. parko tvarkymui, neskaitant jo apsaugos ir administravimo, kurį vykdė urėdijod centro darbuotojai ir du etatiniai eiguliai, išleista 14 012 Lt. 1937 m. buvo nuspręsta parką nemokamos nuomos principais 48 metų laikotarpiui perduoti Kauno savivaldybei. Perimdama iš urėdijos parką ir 3523 Lt vertės įrangą, kurios didžiumą sudarė miško baldai, savivaldybė įsipareigojo parką tvarkyti ir laikyti visuomenės poilsiui ir malonumui, pravesti naujų takų, įrengti sporto bei žaidimų aikščių, užveisti gėlynų, pasodinti medžių bei krūmų, pastatyti suolų ir įrengti kitus patogumus. Ir iš tiesų 1938 ir 1939 metaims savivaldybė parkui tvarkyti skyrė gerokai daugiau nei Miškų departamentas - po 5000 Lt lėšų ir dar nupirko miško medžiagos bei už 1500 Lt pasamdė darbų vykdymo rangovus. Deja okupacijos ir karas pradėtus gerus darbus nutraukė, bet šis Kauno miško parkas miesto žinioje išliko iki mūsų laikų.

Apibendrinant pasakojimą apie Panemunės šilą reikėtų pabrėžti, kad tai buvo trečias atvejis dabartinės Lietuvos teritorijoje, kai paprastas miškas atitinkamų pastangų dėka buvo pertvarkytas į miško parką. Pirmieji atvejai - Juodkrantės miškas Kuršių nerijoje ir Vilniaus Vingio (dabar Vingio parkas). Abu šie miško parkai buvo sukurti XIX a. antroje pusėje, bet Juodkrantės parką kūrė vokiečių, o Vingio - rusų ir lenkų specialistai. Panemunės šilas - pirmasis grynai lietuviškas miško parkas.